momūnė

mómūnė sf. (1) žr. momuo: 1. S.Dauk, Kv, Als, Brs Momūnė yra plona žievė, kauluota, minkšta, kalniau kaktos, o žemiau galvoviršio J. Lig metų mómūnė neužauga, ir todėl nekalba kūdikis J. Vaiko mómūnė dar neužžėlė, dar minkšta tebėr Tl. Sako, ans nebylys yra iš momūnės pardaužimo Grg. Pasitrauk, mómūnę parskelsu! Užv. Užgavo vaikuo momūnìkę – i mikčio[ja] Krš. 2. Piršlys vainiką paduoda motinai, o toji tąkank (ta kanka) prisega jaunajai ant mómūnės galvos tarpe kasininko JR96. | prk.: Didelis bakanas duonos, skersai visą stalą paguldytas, su kryžiumi ant momūnės (kepalo viršaus) JR101.